Baltijos jūra, kuri buvo strategiškai svarbus regionas tiek Rusijos imperijai, tiek Sovietų Sąjungai, vis dar slepia tūkstančius pavojingų Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų relikvijų – jūrinių minų. Šie „lobiai“ kelia nuolatinę grėsmę laivybai, aplinkai ir žmonių saugumui. Štai kodėl NATO Pirmosios priešmininės kovos grupė reguliariai rengia tarptautines pratybas, kurių tikslas – surasti ir neutralizuoti šiuos sprogstamuosius objektus, kartu apsaugant svarbiausią povandeninę infrastruktūrą.
Istorinis paveldas Baltijos jūroje
Baltijos jūros dugne esančios minos daugiausia išsidėsčiusios Smiltės mieste, maždaug 20 metrų gylyje. Nors jos nejuda, jų keliamas pavojus nesumažėjo. Skirtingi šaltiniai mini skirtingus skaičius, tačiau akivaizdu, kad Baltijos jūros vandenyse vis dar yra tūkstančiai minų. Dauguma jų rastos strateginėse vietose, pavyzdžiui, prie įplaukos į Baltijos jūrą tarp Danijos ir Norvegijos, Irbės sąsiauryje prie Latvijos krantų ir Suomijos įlankoje. Minų tankis ypač didelis Suomijos įlankoje, kuria Antrojo pasaulinio karo metu buvo plaukiama į Sankt Peterburgą, kur buvo dislokuotas SSRS Baltijos laivynas. Jūros valymas yra nuolatinis procesas, siekiant sumažinti grėsmę.
Tarptautinis bendradarbiavimas kovos su minomis srityje
Baltijos jūros valymas – tarptautinė užduotis. Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip Lietuvos karinių jūrų pajėgų narai ir Suomijos karinių jūrų pajėgų specialistai dirba prie Latvijos krantų, ieškodami ir neutralizuodami minas. Iki gruodžio mėnesio Latvijos karinių jūrų pajėgų laivas „Virsaitis“ vadovauja pirmajai NATO minų naikinimo grupei. Bendradarbiavimas tarp dalyvaujančių šalių apibūdinamas kaip sklandus ir efektyvus, o vadovavimo centrai atlieka puikų darbą užtikrindami navigacijos saugumą.
Minų aptikimo procesas ir technologijos
Išminavimas prasideda nuo kruopštaus planavimo, nustatant reikalingų narų skaičių ir bepiločius orlaivius, kurie bus naudojami. Tada įtariamos teritorijos yra tiriamos naudojant sonarą. Naudojami autonominiai povandeniniai aparatai (AUV), kurie nėra dronai, o bepiločiai orlaiviai (UAV), kurie skenuoja aplinkinę teritoriją šoninio skenavimo sonarais. Šie pažangūs įrenginiai gali nuskaityti daug didesnį jūros dugno plotą nei naras. Ištraukus sonarą iš vandens, duomenys analizuojami siekiant nustatyti potencialiai pavojingus objektus.
Narų vaidmuo ir sprogmenų naudojimas
Sonarui aptikus įtartiną objektą, narai, kurie paprastai dirba poromis, pradeda savo darbą. Jų užduotis – vizualiai atpažinti, užfiksuoti ir užfiksuoti minų buvimo vietą. Po vandeniu yra daug įvairių objektų – nuo patrankų vamzdžių ir įdomios formos uolų iki laivų nuolaužų ir minų svarmenų fragmentų, tačiau minos vis tiek yra vertingiausi radiniai. Jei randama mina, planuojamas sprogmenų paruošimas ir pats detonavimas. Suomijos specialistai į miną sprogmenis įdeda naudodami nuotoliniu būdu valdomą geltoną robotą, todėl detonaciją galima atlikti iš saugaus atstumo.
Įvairūs radiniai jūros dugne
Nors pagrindinė užduotis – pašalinti minas, jūros dugne slepiasi ir kitų objektų. Pavyzdžiui, per vieną 48 valandas trukusią sonaro misiją buvo rastos šešios minos, taip pat apie 90 svarmenų, naudojamų minoms išdėstyti, kurie patys savaime nėra sprogstamieji. Taip pat tiriami įvairūs įdomūs akmenys, dėžės ir objektai iš laivų. Kiekvienas įtartinas objektas, primenantis miną, turi būti aptirtas, nors ekspertai neslepia, kad rasti akmenis, primenančius minas, nėra taip malonu, kaip atrasti tikrą miną.
Kritinės infrastruktūros apsauga
Be minų paieškos ir naikinimo, NATO karinių jūrų pajėgų vadovybė laivams skiria vykdyti „Baltijos stebėjimo“ misiją. Ši misija apima ypatingos svarbos infrastruktūros, esančios Baltijos jūros dugne, pavyzdžiui, povandeninių kabelių, apsaugą. Bet kuris NATO karinis laivas turi teisę apžiūrėti įtartinus laivus, kurie yra šalia šių objektų arba atlieka įtartinus manevrus. Laivo „Virsaitis“ įgula kol kas neturėjo atvejų, kai kuris nors laivas būtų atsisakęs bendradarbiauti.
Šešėlinio laivyno stebėjimas ir rizika
NATO taip pat stebi vadinamuosius „šešėlinio laivyno“ laivus – tuos, kurie susiję su sankcijomis arba vykdo įtartiną veiklą. Patikrinimai paprastai apima laivo įgulos apklausą radijo ryšiu, klausimų apie maršrutą ir vėliavą uždavimą, siekiant užtikrinti, kad pateikta informacija atitiktų byloje esančią informaciją.
Įtartiniems laivams, kurie praplaukia pro ypatingos svarbos infrastruktūrą arba staiga sustoja, skiriamas ypatingas dėmesys. Vienas garsiausių incidentų įvyko, kai Estijos karinis jūrų laivynas bandė apžiūrėti Gabono vėliavą turintį Rusijos naftos tanklaivį „Jaguar“ netoli Estiją ir Suomiją jungiančio „Estlink“ kabelio. Reaguodama į Estijos karinį buvimą, Rusija pasiuntė naikintuvus SU-35, o tai iliustruoja įtampą regione.
Išvada
Naujoji realybė Baltijos jūroje reikalauja dvejopo požiūrio į saugumo užtikrinimą. Viena komandos dalis, pasitelkdama modernias technologijas ir narų darbą, išlaisvina jūrą nuo karo palikimo – minų, o kita dalis vykdo „Baltijos stebėjimo“ misiją, stebėdama jūrų eismą ir stengdamasi užkirsti kelią bet kokiai žalai kritinei povandeninei infrastruktūrai. Šis profesionalus darbas užtikrina saugią laivybą ir būsimą Baltijos jūros švarą bei stabilumą.
Minų paieškoje naudojamos technologijos: sonarai ir autonominiai povandeniniai aparatai
Minų paieškos ir neutralizavimo darbai Baltijos jūros platybėse nebūtų įmanomi be modernių autonominių sistemų ir sonaro technologijų, kurios geba nuskaityti jūros dugną daug didesniame plote nei narai.
Nors vaizdo įraše neminimi konkretūs gamintojai ir modelių pavadinimai, naudojamos įrangos tipai ir funkcijos buvo išsamiai aprašyti:
1. Sonaro sistemos:
- Sonarai: Paprastai vadinama pagrindine aplinkinės teritorijos skenavimo ir objektų, kurie gali būti minos, identifikavimo priemone.
- Šoninio skenavimo sonaras: Jis naudojamas tiek kaip autonominių transporto priemonių dalis (lietuvių komandos atveju), tiek velkant už laivo (suomių komandos atveju), kad būtų galima sudaryti vietovės žemėlapį ir gauti trimatį vaizdą to, kas yra po laivu.
2. Autonominės ir nepilotuojamos transporto priemonės (AUV/ROV):
- Autonominė povandeninė transporto priemonė / Bepilotė orlaivis: Naudojamas įtartinoms vietovėms apžiūrėti. Lietuvos specialistai juo atlieka misiją, po kurios duomenys įvedami į sistemą analizei. Tai ne dronas, o įrenginio tipas, kuris remiasi anksčiau įvestais duomenimis.
- Oranžinis robotas (autonominis įrenginys): Autonominis Suomijos karinio jūrų laivyno naudojamas įrenginys, kuriam duodama užduotis ir kuris savarankiškai toliau vykdo savo misiją po vandeniu. Gauti duomenys apdorojami ir integruojami į įvairias sistemas.
- Geltonas robotas (nuotolinio valdymo sistema): Šis robotas naudojamas potencialiai pavojingiems objektams identifikuoti ir yra labai svarbus neutralizuojant minas. Kitaip nei jų kolegos iš Lietuvos, Suomijos specialistai šį nuotoliniu būdu valdomą įrenginį naudoja sprogmenims prie minos pritvirtinti ir detonuoti, užtikrindami aukštą saugos lygį.
