StraipsnyjeRūkymas ir nardymas"Dr. Davidas Buchas atkreipia mūsų dėmesį į tai, kad per daug aktyvių narų taip pat yra aistringi rūkaliai. Tiesą sakant, per 15 metų, kuriuos praleidžiu laisvalaikio nardymui, pastebėjau, kad tarp plaukikų sumažėjo rūkančiųjų. Daugelis nardymo valčių riboja rūkymą laive, tačiau yra ir nemažai narų, kurie „rūko“ prieš, po ar tarp dviejų nardymų. Taip pat esu susipažinęs su keliais instruktoriais, kurie taip pat yra aistringi rūkaliai.
Kasdien dirbant teismo medicinos ekspertu, nuolat stebimas žalingas tabako rūkymo poveikis žmogaus sveikatai. Rūkančiojo plaučiai skiriasi ne tik vizualiai, bet ir turi skirtingą konsistenciją. Kartais net tenka susimąstyti, kaip jie gali pakeisti gyvybei reikalingas dujas. Tabako vartojimas taip pat turi įtakos aterosklerozės vystymuisi periferinėse ir vainikinėse arterijose. Nepaisant pastarojo meto aktyvumo medicinos ir populiariojoje spaudoje, kur buvo pranešta apie nutukimo poveikį ankstyvoms mirtims, rūkymas vis dar yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. 2004 m. Amerikos medicinos asociacijos žurnale nustatyta, kad 18,11 TP1T visų mirčių Jungtinėse Valstijose 2000 m. buvo susijusios su tabako vartojimu. Kitos mirties priežastys – netinkama mityba, autoavarijos ir ligos – mažesnės.
Kodėl nerūkyti? CO arba anglies monoksidas, taip pat žinomas kaip Tvano dujos.
Medicininiu požiūriu visiškai neaišku, kodėl žmonės, užsiimantys nardymu, kur būtina kokybiška dujų mainai ir deguonies tiekimas, pradeda ar toliau rūkyti. Rūkymas gali ir yra žinoma, kad turi įtakos dujų mainams organizme. Deginant tabakui susidaro daug toksiškų junginių, iš kurių geriausiai žinomas yra anglies monoksidas. Jis atsiranda dėl nevisiško bet kokių organinių junginių degimo ir labai paveikia raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą pernešti deguonį į kūno audinius. Kita vertus, nardant viskas tiesiogiai susieta su efektyvia dujų mainais ir visi tai įtakojantys veiksniai kelia bereikalingą riziką. Jei anglies monoksidas prisijungia prie raudonųjų kraujo kūnelių, jie nebegali pernešti deguonies. Jei nerūkančio žmogaus kraujyje anglies monoksido lygis yra 2% (matuojamas parametras yra karboksihemoglobinas), tai rūkantiems šis parametras yra penkis kartus didesnis (blogesnis).
Pastaba: Į susidomėjimą žiūrėkite su nepasitikėjimu, nes įtariama, kad originaliame tekste minimi procentai, kurie buvo išversti į rusų kalbą. Anglies monoksidas jungiasi su hemoglobinu ir taip lengvai neišsiskiria, tačiau jo dalinis slėgis normalioje atmosferoje yra toks mažas, kad kyla abejonių dėl 2% lygio nerūkančiam žmogui.
Plaučių dirginimas
Tabako dūmų toksinai dirgina kvėpavimo takų paviršių. Vienas iš svarbiausių kvėpavimo takų ląstelių tipų gleivinėje yra pakraščiai, naudojami gleivėms ir svetimkūniams pašalinti iš kvėpavimo organų. Dūmai sunaikina šias ląsteles, todėl organizmas praranda gebėjimą pašalinti svetimkūnius iš kvėpavimo takų. Šis defektas ženkliai padidina riziką susirgti lėtiniu bronchitu, „rūkančiajam“ sukelia kosulį, taip pat priverčia aistringus ir užsitęsusius rūkalius po miego išstumti nemažus kiekius sekreto. Kvėpavimo takų dirginimas taip pat gali sukelti nenuspėjamus ir ūmius bronchų spazmo priepuolius, dėl kurių narams gresia sunki barotrauma ir dujų embolija.
Emfizema
Jei neįtrauksime nedidelės įgimtų genetinių sutrikimų turinčių žmonių, emfizema nerūkančiam žmogui nepasitaiko. Plaučiuose dujos keičiasi mažuose maišeliuose, vadinamuose alveolėmis. Alveolės paviršius padengtas specialiomis ląstelėmis, kurios padeda dujas perkelti į šalia esančius kapiliarus. Nerūkančiam žmogui alveolių struktūra išlieka pastovi beveik visą gyvenimą. Rūkantiems tabako dūmuose esantys toksinai suardo jungiamojo audinio sluoksnį, sudarantį alveolių struktūrą. Emfizema suardo alveolių paviršių taip, kad dujų mainai tampa nebeįmanomi ir dėl to alveolės negali prisipildyti ir ištuštinti kaip reikiant.
Tiesą sakant, dėl sienelių irimo plaučiuose susidaro didelės oro „skylės“, kurias dengia plonos sienelės. Jie yra tokie ploni, kad gali atsiskirti nuo plaučių paviršiaus. Šie dariniai, medicinos terminologijoje vadinami buliais, narui gali sukelti plaučių barotraumą ir arterijų emboliją. Mikroskopu apžiūrėjus rūkančiojo plaučių alveoles, aiškiai matomas jų suskilimas, o tai rodo nepalankius plaučių cistologinės (audinių) struktūros pokyčius.
Emfizema yra nepagydoma lėtinė būklė, nors vaistai, tokie kaip astmos inhaliatoriai ir steroidiniai hormonai, kartais gali palengvinti simptomus. Kitais atvejais jau prireikia deguonies terapijos, tačiau įleistais atvejais ir paskutinėse ligos stadijose išgelbėti galima tik persodinus plaučius.
Nikotinas
Nikotinas yra narkotikas, kuris patenka į organizmą per dūmus ar kitus tabako vartojimo būdus, pavyzdžiui, uostydamas ar kramtydamas. Nikotinas sukelia laikiną kraujagyslių susiaurėjimą, padidina kraujospūdį ir skatina aterosklerozę ilgai vartojant. Aterosklerozė savo ruožtu sukelia problemų, susijusių su nepakankamu aprūpinimu krauju ir dėl to audinių trūkumo deguonies. Jei šiame procese dalyvauja kraujagyslės, aprūpinančios smegenis ar nugaros smegenis, galutinis rezultatas yra diagnozė – insultas. Jei pažeidžiamos širdį aprūpinančios kraujagyslės, rūkantįjį gali ištikti širdies priepuolis. Staigus skausmas širdies srityje rodo išeminę ligą. Insultas ar infarktas nardymo metu dažniausiai būna mirtini, nes net jei pavyksta nuplaukti ir grįžti į laivą, būtinoji medicininė pagalba beveik nepasiekiama arba ji būna per ilga.
Plaučių vėžys
Viena pavojingiausių užsitęsusio ir aistringo rūkymo pasekmių yra plaučių vėžys. Dažniausios nerūkančiųjų plaučių vėžio formos yra retos. Kita vertus, rūkaliai puikiai žino ryšį tarp šio pavojingo negalavimo ir tabako vartojimo. Jau 1984 m. rūkymo pavojus buvo suformuluotas JAV sveikatos apsaugos sistemos vyriausiojo gydytojo ir Kongreso priimtas skelbti ant visų tabako gaminių pakuočių ir reklaminės medžiagos. Tabako vartojimas siejamas ne tik su plaučių, gerklės ar burnos vėžio išsivystymu, bet ir su kitomis vėžio rūšimis. Vėžys iš esmės yra tabako toksinų poveikis ląstelėms, kurios praranda normalų augimą ir savireguliacijos mechanizmus. Todėl yra apibrėžimas, kad tabako dūmuose yra kancerogeninių (vėžį skatinančių) medžiagų. Kaip jau minėta, tabako dūmai dirgina kvėpavimo takų pakraščius, todėl ląstelės tampa atsparesnės toksinams, todėl gali trūkti normalaus ląstelių augimo, sąveikos ir savireguliacijos mechanizmų.
Jaunystė yra gyvenimo etapas, kai daugelis jaučiasi beveik arba amžinai. Deja, medicinos praktika dažnai susiduria su tokio gyvenimo būdo pasekmėmis, kai rizikingas elgesys daugeliui jaunų žmonių yra norma. Save naikinančio elgesio pasekmės atrodo taip toli, kad dabar gali apie tai negalvoti. Dauguma jaunų rūkalių turi pakankamai širdies ir kvėpavimo sistemos rezervo, kad galėtų susidoroti su žalingu rūkymo poveikiu. Kita vertus, ilgai rūkantis žmogus tokio rezervo nebeturi ir net tabako atsisakymas nepajėgs pakeisti patologijos – grįžti prie pradinės normalios dujų mainų ir cirkuliacijos.
Dr. Davido Busho tyrime minimas DAN tyrimas, kuris nurodo galimą ryšį tarp rūkymo ir sunkių simptomų atsiradimo sergant dekompresine liga. Tikimės, kad abiejuose straipsniuose pateikta informacija privers susimąstyti ir žmonės mieliau renkasi saugų nardymą, o ne tabaką.
Artimesnis originalo vertimas iš žurnalo „Aštuonkojai“ rugpjūčio-rugsėjo mėn. 2008 rusų kalba.
Teksto autorius Dr.med. Jimas Caruzo
Į rusų kalbą išvertė Antonas Čerkasovas
