Povandeninė archeologija tiria archeologinius paminklus po vandeniu (jūras, upes, ežerus). Atlikome povandeninės apžiūros ir filmavimo darbus Alūksnės ežero archeologijos projektas, kaip ir kiti.
Povandeniniai archeologinių tyrimų objektai
Povandeniniai archeologinių tyrimų objektai – nuskendusių laivų, senovinių buveinių, dėl žemės drebėjimų apsemtų kapinių, vandens telkinių pakrančių pokyčių.
Kai gimė povandeninė archeologija
Povandeninė archeologija atsirado XX amžiaus pradžioje. Iš pradžių darbus atliko narai, o nuo XX amžiaus vidurio daugiausiai atliko supaprastinto tipo naro kostiumų specialistai. Latvijoje esančiame Vilkmuižos ežere atlikti povandeniniai archeologiniai tyrimai.
Povandeniniai archeologai Latvijoje
Koncertavo povandeninis archeologas Jānis Apals povandeniniai darbai, pradėjo povandeninių archeologijos paminklų identifikavimą, paieška po vandeniu ir tyrimus bei ilgus metus buvo šios mokslo šakos lyderis Latvijoje.
Matomiausias jo gyvenimo darbas – Āraišių ežero pilies tyrinėjimas, atstatymas ir sukūrimas į unikalų kultūros ir istorijos objektą. Norint apžiūrėti Āraišių ežero pilį, ežero lygis buvo pažemintas 1 m, o aplink kasimo vietas pastatytos užtvankos, tačiau į laukus tekantis vanduo buvo išpumpuojamas motoriniais siurbliais. Atliekant darbus buvo nustatyta, kad Āraišių ežero pilies kultūrinis sluoksnis buvo iki 2,5 m storio. Po vandeniu gerai išsilaikė medinių pastatų liekanos, įvairūs daiktai.
