Įspūdingą 377 000 km² plotą užimančioje Baltijos jūroje gyvena apie 60 000 ruonių (2022 m. duomenys), o tai reiškia, kad yra vienas antspaudas kiekvienam 6,28 km². Didžiausi šios jūros žinduoliai – pilkieji, žieduotieji ir dėmėtieji ruoniai – atlieka nepakeičiamą vaidmenį palaikant ekosistemos pusiausvyrą, tačiau pastaraisiais metais jiems kyla vis didesnės grėsmės.
Nors žvejai ruonius dažnai suvokia kaip kenkėjus, jų poveikis žuvų ištekliams yra niuansų. Tyrimai rodo, kad ruoniai daugiausia minta sergančiomis ir silpnomis žuvimis, taip prisidedant prie sveikų žuvų populiacijų vystymosi. Be to, ruonių išmatos yra vertingas dumblių ir kitų jūrų organizmų maistinių medžiagų šaltinis, skatinantis ekosistemų produktyvumą.
Nepaisant svarbaus ruonių vaidmens Baltijos jūros sveikatai, jiems kyla keletas pavojų. Viena iš pagrindinių grėsmių – žvejų statomi tinklai, į kuriuos dažnai įsipainioja ir žūva ruoniai. Be to, tarša, klimato kaita ir buveinių nykimas daro neigiamą poveikį ruonių populiacijoms.
Deja, situaciją apsunkina priešingi interesai. Kai kurie žvejai mano, kad ruoniai kenkia žuvų ištekliams ir jiems turėtų kilti pavojus, kiti pripažįsta ruonių svarbą sveikai ekosistemai. 2023 m. BIOR (Nacionalinis mokslo institutas) išdavė leidimus komerciniais sumetimais nužudyti 20 ruonių, sukeldamas nerimą aplinkosaugininkams, pabrėžiantiems nuodugnesnių tyrimų ir tvaresnio požiūrio poreikį.
Svarbu suvokti ruonių svarbą Baltijos jūros sveikatai ir imtis priemonių jiems apsaugoti. Reikia mokslinio požiūrio, kuriame būtų atsižvelgta ir į žvejų interesus, ir į ekologinį ruonių vaidmenį. Suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti pusiausvyrą tarp žmogaus veiklos ir gamtosaugos, užtikrinant sveiką ir tvarią Baltijos jūros ateitį.
„Realiai net nesvarbu, pilkųjų ruonių Baltijos jūroje yra 15 ar 20 tūkst., svarbiausia, kad jų būtų ne mažiau nei 10 tūkst., nes tai yra riba, žemiau kurios egzistavimo tikimybė rūšių yra nykstančios“, – pripažįsta Estijos ruonių tyrinėtojas Martsas Jussi.
Per pastaruosius šimtą metų ruonių skaičius sumažėjo tiek, kad kai kurios rūšys yra ties išnykimo riba. Dėl ruonių nykimo kalta ir medžioklė, ir Baltijos jūros tarša. Niekas nežino, kiek ruonių šiuo metu yra Baltijos jūroje. Biologai gali tik spręsti apie tendencijas, ar populiacija didėja, ar mažėja. Spėjama, kad Baltijos jūroje yra apie 10 tūkst. Skirtingai nuo žieduotųjų ruonių, pilkųjų ruonių yra visur Baltijos jūroje. Jų skaičius stabilus, sveikata taip pat gera. Dėmėtųjų ruonių taip pat visur, vienuose regionuose daugiau, kituose mažiau.
“Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugos (HELCOM) numato, kad leisime ruonių populiacijai laisvai augti, nenustatydami ruonių limito – HELCOM sudaroma tarp vyriausybių, o ne biologų. Taip pat teigiama, kad ruoniai turi teisę laisvai judėti Baltijos jūroje ir nebus regionų, iš kurių jie būtų smurtu išvaromi“, – pabrėžia mokslininkas.
Nuorodos ir ištekliai
- Nuotrauka: Gamtos apsaugos valdyba
- BIOR tyrėjas: Pastaraisiais metais dėl ruonių žvejyba pakrantėje buvo gana neįmanoma (LSM 25.04.24)
- Konfliktą tarp žvejų ir ruonių spręs estai (LA 16.03.17)
- Svarbus pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus) vaidmuo Baltijos jūros ekosistemoje (+video)
