Dekompresinė liga arba Kesono liga - nėra nė vieno naro, kuris būtų girdėjęs apie ligą, nors ir šiek tiek. Jau pradėdamas pirmuosius nardymo mokymus, instruktorius mokiniams pasakoja apie pavojingiausius nardymo dalykus. Įskaitant dekompresinę ligą. Dekompresijos tema ir problemos, su kuriomis gali susidurti naras, nesilaikant tinkamo nardymo taisyklių, greičiausiai nepraras savo aktualumo. Vėlgi, pakalbėkime apie tai, į ką naras turėtų atsižvelgti prieš nardymą, jo metu ir po jo, kad išvengtų galimybės susirgti dekompresine liga, taip pat apie tai, ką daryti, jei narui pasireiškia bet kuris iš Kesono ligos simptomų.
Nardymo metu naro kūnas prisotinamas azoto ir azotas lėtai palieka kūną nardymo pradžioje. Naro darbas yra užtikrinti, kad beveik visas azotas, ištirpęs kūne nardymo metu, būtų išleistas iš kūno ir nesusidarytų burbuliukų, galinčių sukelti dekompresinę ligą.
Ištirpusio azoto kiekis priklausys nuo gylio ir laiko, praleisto tame gylyje. Todėl kiekvienam gyliui yra nustatytos vadinamosios dekompresijos ribos (NDL). Jei nardytojas neviršija šių ribų, nardymo metu ir po jo susikaupęs azotas nepadarys jokios žalos organizmui. Kvėpuojant azotas tiesiog išsiskirs iš organizmo.
Atkreiptinas dėmesys, kad net jei naras miršta lėtai, pagal visas taisykles, tačiau prieš tai jis nesilaikė tam tikro gylio nedekompresijos ribų, tuomet audiniuose susikaupęs azotas negalės ištrūkti, o 2010 m. liks įstrigęs naro audiniuose. Plaukiant mažėjant išoriniam slėgiui, raumenyse, sąnariuose, riebaliniame audinyje, kauluose ir nervuose likę dujų burbuliukai išsiplės ir ims spausti bei pažeisti audinius. Tai taip pat yra irimo ar dekompresijos liga.
Ką daryti, kad išvengtumėte dekompresinės ligos:
1 – Lėtai ir neskubėdami iššokkite.
Mažas sklaidos greitis – maksimalus 10m/min. - Padeda pašalinti nardymo metu susikaupusį azotą, kol jis nepradeda formuotis pavojingiems burbulams.
2 - Laikykitės saugos sustojimo 3min / 4-6m.
Nors ši galutinė stotelė nėra dekompresinė stotelė, ją galima laikyti tokia. Saugaus sustojimo metu išstumiamas kraujyje susikaupęs azotas, kuris dar neišsiskyręs prasiveržimo metu.
3 – Venkite fizinio krūvio po nardymo.
Padidėjusi kraujotaka skatina pagreitinti azoto suvartojimą, o tai savo ruožtu skatina dujų burbuliukų susidarymą kraujyje.
4 – Nustokite nardyti sekliame vandenyje.
Laikas, praleistas nardymo pabaigoje sekliame gylyje, padeda iš naro kūno pašalinti nardymo pradžioje susikaupusį azotą.
5 – Venkite zigzago formos nardymo profilių.
Manoma, kad pakartotinis kilimas ir nardymas padidina mikroburbulų susidarymo galimybę arterinėse kraujagyslėse.
6 – Prieš skrisdami laikykitės 24 valandų pertraukos.
Skrydis iš karto po nardymo sukuria dar gilesnį nardymo efektą, taip prisidedant prie dar daugiau burbulų susidarymo.
7 – Stenkitės nesušalti.
Jei sušalsite, sumažės kraujotaka, o azotas iš organizmo pasišalins daug lėčiau nei įprastai.
8 - Gerkite kuo daugiau skysčių.
Jei jūsų organizmas dehidratuoja, kraujas tampa daug tirštesnis ir teka daug lėčiau, vadinasi, sulėtėja ir azoto išsiskyrimas. Atminkite, kad alkoholis, kola, kava ir arbata yra diuretikai, skatinantys dehidrataciją.
9 – Pasitikėk, bet išbandyk.
Kompiuteriniai algoritmai tik rekomenduoja, bet negarantuoja, kad 100% bus atlikta po dekompresijos procedūros. Siekiant didesnio saugumo, rekomenduojama laikytis daugiau nei vieno saugos sustojimo.
Tai būtų rekomendacijos, kurių reikėtų laikytis, bet jei kas nors nutiko ne taip, jei įtariama dekompresinė liga… Kas tada?
1 – Patikrinkite, ar nėra simptomų.
dilgčiojimas ar net paralyžius, odos jautrumo pokyčiai, galvos svaigimas, sąnarių skausmas (ypač kojų), krūtinės skausmas, nepaaiškinamas nuovargis, pasunkėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas, sąmonės netekimas, šviesus bėrimas iki šviesiai mėlynos spalvos – „odos marmuras ", laikinas regos ar klausos sutrikimas, vėmimas Simptomai paprastai pasireiškia praėjus 15 minučių iki 12 valandų po nardymo, tačiau labai sunkiais atvejais dekompresinės ligos požymių vis tiek gali būti narui esant po vandeniu.
2 – nesisukti ir išvengti problemų.
Nesitikėkite, kad pagerės ir jūsų simptomai išnyks. Nebūk drovus! Negalvokite: „Man taip negali nutikti“, vien todėl, kad neturite pradedančiojo pažymėjimo, nardote daug metų ir stebite savo povandeninį kompiuterį. Dekompresijos matuoklio algoritmai yra pagrįsti vidutine statistika. Norint nustatyti jų fiziologines savybes, rekomenduojama atlikti specialius tyrimus, nustatančius asmens atsparumą dekompresinei ligai. Daugiau dėmesio skirkite savo jausmams. Ir atminkite, kad dekompresinė liga reikalauja nedelsiant gydyti. Vėluojantis laikas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų arba daug ilgesnį gydymo laikotarpį.
3 – Praneškite apie savo sveikatos problemas asmeniui, atsakingam už nardymo organizavimą.
Informuokite grupę lydintį instruktorių arba nardymo vadovą, boto kapitoną. Apibūdinkite visas savo sveikatos problemas.
4 - Įkvėpkite deguonies.
Duokite nukentėjusiajam kvėpuoti deguonimi (daugiausia 4 valandas) arba dujų mišiniu su maksimaliu deguonies kiekiu. Paguldykite jį ant kairiojo šono. Vykdykite visus instruktoriaus nurodymus. Neleiskite aukai per daug judėti.
5 – Kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
Būtina nedelsiant kreiptis į specialiosios medicinos pagalbos tarnybą, kad nukentėjusysis būtų kuo greičiau nuvežtas į artimiausią medicinos vietą – medicinos centrą, kur yra rekompresinė kamera.
6 – Susisiekite su budinčia baroko kamera arba DAN (Divers Alert Network).
Centrinis DAN (https://www.diversalertnetwork.org) informacinė linija veikia 24 valandas per parą. Skambindami DAN būsite prisijungę prie JAV arba Italijos biuro (+ 1- (919) -684-81-11 DAN arba + 1- (919) 684-43-26 arba + 39- (039) -605- 7858). Atminkite, kad narai, neturintys DAN draudimo poliso, turės sumokėti už evakuaciją ir medicininį gydymą numeriu 100%.
Arčiausiai Latvijos esančios baroko kameros yra Rusijoje – Maskvoje ir Sankt Peterburge – abi šios barokinės kameros pasiruošusios bet kada priimti aukas.
Baltijos narų mokymo centras yra Liepojoje (reikia pasakyti, kad tai karinė mokymo bazė).
7 – Nardymo kompiuterį turėkite su savimi.
Nepamirškite į ligoninę pasiimti nardymo kompiuterio, rekompresinės kameros. Kompiuteriniai rodmenys padės gydytojams tiksliau ir tiksliau nustatyti aukos ligos lygį.
