Saamo sala arba (est. Saaremaa) yra didžiausia Estijai priklausanti sala ir trečia pagal dydį sala Baltijos jūroje. Tai tekstas, kuriame aprašomi Gotlande įkalintų žvejų nuotykiai jūroje. Štai vertimas į šiuolaikinę latvių kalbą:
Iš Samsalos žemės
Pernai spalio 16 dieną beveik visi Sviki žvejai iš šiaurinio Samsalos galo vakare išplaukė į jūrą lašišų žvejybai ir juokdamiesi išėjo. Netikėtai jūroje kilo didžiulė audra su sniego audra, kuri naktį išvarė valtis toli į jūrą. Štai čia viskas prasidėjo! Žvejai neturėjo nei maisto, nei persirengimo. Viena valtis pasuko atgal, bet 4 žvejai buvo sušalę, tik vienas ištrūko gyvas. Taip pat iš Kuržemės krantų buvo pranešta, kad ten rasta viena valtis su sušalusiu žveju, iki šiol dingę 14 žvejų, apie kuriuos ilgą laiką nebuvo nei naujienų, nei žinių, todėl manė, kad visi žuvo.
Žvejai pasikliovė dievo valia
Bet Dievas juos išgelbėjo, tą šeštadienį prieš antrąjį adventą Svikių žvejai iš Memelžemės pamatė tuos žvejus plaukiančius ir išgelbėjo savo draugus. Klausantis šių žodžių: Naktis krito toliau, tapo įnirtingesnė, norėjome pasitaisyti valtis, paslėpti tinklus ir veidus, bet vienas iš mūsų visada turėjo išpilti vandenį, likusieji taip pat nebegalėjome dirbti, bet tik atsiduso ir meldėsi Dievo.
Žvejams Baltijos jūroje sekasi
Pagaliau pamatėme vieną laivą, bet jis mus pravažiavo, gal ir nepamatė. Visą dieną buvome jūroje, galiausiai pamatėme tris didelius laivus. Krepšį laikėme irklą į viršų, kad būtume matomi. Tie trys laivai pagaliau mus priėmė. Mus išgelbėję jūreiviai buvo anglai. Iš karto davė mums valgyti ir gerti.
Gotlando sala suteikia prieglobstį pasiklydusiems žvejams
Ši nelaimė nutiko tarp Kuržemės ir tos Švedijos salos, vadinamos Gotlandu, nes mūsų laivo kapitonas savo akiniais galėjo matyti abu krantus. Jūra nurimo ir po kurio laiko visi trys laivai atplaukė į Danijos pakrantę netoli Helsingør miesto. Laimei, čia buvo žvejas, kuris suprato estų kalbą, todėl tolimoje svetimoje žemėje galėjome pasakyti viską, ko reikia.
Iš pradžių kalėjimas, bet po penkių dienų jau namuose
Šie 7 žvejai iš pradžių buvo laikomi elgetomis Kopenhagos mieste ir pasodinti į kalėjimą, bet po 5 dienų vėl buvo paleisti ir laivu išsiųsti į Liepoją. Jie grįžo čia, antrą dieną po grįžimo namo, kai sekmadienį nuėjau papasakoti Dievui apie savo Bažnyčią. Ką jie, ką galvojo visas susirinkimas savo širdyse, tegul sako pati širdis kiekvienas, kuris skaito.
Latvių laikraščiai, Nr. 26 (1822 06 29)