Pasaulinė rifų diena kasmet švenčiama birželio 1 d., kuri padeda didinti visuomenės informuotumą apie trapią mūsų pasaulio vandenyno koralinių rifų biologinę sistemą. Ši diena suburia įvairius žmones, įskaitant narus, vandens aplinkos gynėjus ir socialinius aktyvistus, kad pasiūlytų įvairių idėjų ir metodų, kaip apsaugoti mūsų vandenyno rifų ekosistemas nuo blogėjimo.
Turinys
Kur yra koraliniai rifai Egipte?
Sueco ir Akabos įlankos viduje ir į pietus yra daugybė rifų. Egipto Raudonosios jūros pakrantėje, taip pat Sueco ir Akabos įlankose yra rifai, besitęsiantys nuo Gubalos šiaurėje iki Ras Hedarbajaus Sudano pasienyje.
Ar Viduržemio jūroje yra koralinių rifų?
Tiesa, Viduržemio jūroje, skirtingai nei daugelyje pasaulio vandenyno dalių, nėra koralinių rifų. Tačiau jame vis dar yra turtinga ir įvairi povandeninė gyvybė. Tiesą sakant, 40% Viduržemio jūros rūšys aptinkamos tik šiame regione ir nėra aptinkamos niekur kitur pasaulyje.
Ar Baltijos jūroje yra koralinių rifų?
Baltijos jūroje koralinių rifų nėra. Po Baltijos jūros paviršiumi auga ilgas, į juosteles panašus augalas, galintis užaugti iki vieno metro. Paprastasis ungurys arba ungurys (Zostera marina) yra jūrinės kilmės sėkla.
Unguriai auga plačiose pievose jūros dugne, nuo vieno iki aštuonių metrų gylio, palei Baltijos pakrantę. Suomijoje unguriai dažnai auga kartu su kitomis gėlavandenėmis sėklomis. Tai unikalus dalykas šiauriniame pusrutulyje, kur ungurių pievos dažniausiai susideda tik iš ungurių. Laukai su keliomis rūšimis dažniausiai aptinkami tik tropikuose.
Ungurių pievos, vadinamos Baltijos jūros koraliniais rifais, yra svarbios ir gražios. Dėl daugybės ungurių vaidmenų jūrų ekosistemoje žalios pievos yra labai įdomios. Iš pirmo žvilgsnio pievos gali pasirodyti neįdomios, tačiau atidžiau įsižiūrėjus pamatysite, kad jose gyvybės.
Rifų identifikavimo istorija
Seniausi koralai atsirado maždaug prieš 500 milijonų metų ar net anksčiau. Tyrėjai pabrėžia, kad jie atsirado kaip paprasti, pavieniai organizmai ir išsivystė į nuostabius koralinius rifus, kurie egzistuoja šiandien, laikui bėgant ir nuolat keičiantis aplinkai.
Ledynmetyje, maždaug prieš 440 milijonų metų, jūros temperatūra eksponentiškai nukrito ir iš vandenyno pradėjo trauktis daugybė koralų. Tai vadinama Ordoviko-Siliūro išnykimu. Maždaug prieš 410 milijonų metų, devono laikotarpiu, koralai vėl pradėjo atsirasti. Šio laikotarpio pabaigoje pradėjo augti uoliniai koralai, kurie tuo metu buvo reta rifų forma. Tada, maždaug prieš 350 milijonų metų, dėl nestabilaus jūros lygio koralai vėl išnyko.
Po 100 milijonų metų koralai vėl atsirado ir vėl buvo sunaikinti prieš 250 milijonų metų išnykus Permės-triasui, paveikę daugiau nei 90% jūrų būtybių. Sumažėjęs deguonies kiekis ir padidėjęs anglies dioksido kiekis jūroje lėmė šį tragišką išnykimo įvykį.
Išnykę ir atsiradę prieš kelis milijonus metų, koraliniai rifai pagaliau vėl atsirado prieš 46 milijonus metų ir paskutinį kartą išnyko viduramžiais. Po 20 milijonų metų jie pagaliau grįžo į Australiją Didžiojo barjerinio rifo pavidalu, kurį 1770 m. atrado britų tyrinėtojas kapitonas Jamesas Cookas.
Pastaruoju metu kai kurie iš geriausių rifų sumažėjo dėl koralų išnykimo, kylančios vandenynų temperatūros ir toksiškos taršos. Be to, grėsme koralinių rifų gerovei laikoma žvejyba ir įvairių priežiūros priemonių naudojimas bei išaugęs turizmas.
