Baltijos jūros dugne, nuskendusio laivo nuolaužoje, buvo aptiktas XIX amžiaus šampanas

Baltijos jūros dugne, nuskendusio laivo nuolaužoje, buvo aptiktas XIX amžiaus šampanas

Povandeninio nardymo klubas"NARDAVIMAS” kolegos iš Lenkijos narai padarė sensacingą atradimą Baltijos jūros gelmėse, radę XIX amžiaus laivo nuolaužą, kuri buvo pilnai prikrauta šampano. Šis istorinis radinys sužavėjo ir istorikus, ir šampano entuziastus visame pasaulyje.

Praėjusią savaitę nardymo ekspedicijos metu apie 37 kilometrus į pietus nuo Švedijai priklausančios Alandų salos lenkų narų grupė užkliuvo ant nuskendusio prekybinio laivo. Nuolaužose rasta apie 100 gerai išsilaikiusių šampano butelių, mineralinio vandens ir porceliano.

„Toks radinys yra itin retas“, – prisipažįsta „Baltictech“ nardymo grupės vadovas Tomášas Stachura. „Aš naruoju 40 metų ir nors šampano buteliai nėra neįprasti, tai pirmas kartas mano karjeroje, kai vienoje nuolaužoje atsikračiau tokį didelį krovinį.

Dėl molinių butelių, kuriuose buvo šampano, narams pavyko tiksliau nustatyti laivo nuskendimo laiką – XIX amžiaus antrąją pusę. Ant vieno iš butelių buvo rastas vokiečių kompanijos „Selters“ prekės ženklas, suteikiantis vertingos informacijos apie šio istorinio gėrimo kilmę.

Radinys perduotas Švedijos valdžios institucijoms, tačiau šampano buteliai į sausumą bus atgabenti tik kruopščiai paruošus. „Laivas guli jūros dugne apie 170 metų, todėl leisime jam ten pasilikti kurį laiką, kol būsime visiškai pasiruošę atkūrimo operacijai“, – aiškina Stachura.

Baltijos jūra, kurioje saugoma apie 100 000 laivų nuolaužų, yra tikra jūrų archeologų ir narų lobių skrynia. Šis naujausias radinys yra tik vienas iš daugelio įrodymų, kiek daug paslapčių vis dar slepia gilioji jūra.

XIX amžiaus šampano prekybos keliai ir laivo nuskendimo priežastys

  1. amžius buvo šampano aukso amžius. Šis gėrimas tapo prestižo ir turto simboliu aukštesniuose Europos visuomenės sluoksniuose. Šampano gamyba ir prekyba Prancūzijoje, ypač Šampanės regione, patyrė spartų pakilimą.

Prekybos keliai

Šampanas buvo eksportuojamas į Europą ir už jos ribų. Laivai, prikrauti šampano butelių, reguliariai keliaudavo per Atlanto vandenyną ir Baltijos jūrą. Baltijos jūra buvo svarbus prekybos kelias, nes šampanas buvo populiarus ir Rusijos imperatoriaus dvare bei kitose Baltijos regiono šalyse.

Galimi prekybos keliai:

  • Prancūzija – Anglija – Baltijos šalys: Šis maršrutas buvo vienas iš labiausiai paplitusių. Laivai iš Šampanės regiono nukeliavo į Angliją, kur šampanas buvo perkeltas į laivus, kurie toliau plaukė į Baltijos jūrą.
  • Prancūzija – Nyderlandai – Baltijos šalys: Nyderlandai buvo svarbus prekybos centras, o daugelis šampano laivų užsukdavo į Amsterdamą ar Roterdamą prieš toliau plaukdami į Baltijos jūrą.

Laivo nuskendimo priežastys

  1. amžiaus laivyba buvo susijusi su daugybe pavojų. Laivai gali nuskęsti dėl įvairių priežasčių:
  • Stiprios audros: Baltijos jūra yra žinoma dėl savo stiprių audrų, dėl kurių laivas gali būti apgadintas ar net nuskęsti.
  • Kliūtys jūros dugne: Nežinomos kliūtys, tokios kaip seklumos ar uolos, galėjo pažeisti laivo korpusą.
  • Laivo konstrukcijos defektai: Kartais laivai gali nuskęsti dėl konstrukcijos defektų.
  • Kariniai veiksmai: XIX amžius buvo kupinas karų, buvo galima užpulti ir nuskandinti laivus.
  • Kita galima priežastis: Gali būti, kad laivas nuskendo bandydamas pabėgti nuo piratų. pradžioje Baltijos jūroje veikė aktyvūs piratai, puldinėję prekybinius laivus.

Šiuo konkrečiu atveju laivo nuskendimo priežastį galima nustatyti tik atlikus išsamius tyrimus. Jūrų archeologai galės apžiūrėti nuolaužas ir bandys rasti atsakymus į daugelį klausimų, pavyzdžiui, koks buvo laivo pavadinimas, iš kur jis atkeliavo ir koks buvo jo maršrutas.

Šis radinys svarbus ne tik šampano, bet ir Baltijos jūros istorijai. Tai suteikia mums galimybę daugiau sužinoti apie XIX amžiaus prekybą ir gyvenimą.