Svarbus pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus) vaidmuo Baltijos jūros ekosistemoje (+video)

Pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus), dar žinomi kaip „jūriniai šunys“, yra patraukli ir įdomi ruonių rūšis, dažnai sutinkama Baltijos jūroje ir yra nykstanti gyvūnų rūšis. Savo išskirtine išvaizda ir elgesiu šie gyvūnai atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant Baltijos jūros ekosistemos pusiausvyrą. Žvejai dažnai kaltina pilkuosius ruonius dėl žuvų išteklių išeikvojimo ir yra priešiškų išpuolių objektas. Atidžiau pažvelgsime į pilkųjų ruonių biologiją, elgseną ir ekologinę svarbą bei iššūkius, su kuriais ruoniai susiduria siekdami išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje.

Didžiausi Baltijos jūros gyvūnai

Pilkieji ruoniai yra didžiausi Baltijos jūroje aptinkami gyvūnai, kuriuos nesunku atpažinti iš išskirtinės išvaizdos. Šie ruoniai turi ilgą, aptakų korpusą su plačia, suapvalinta galva ir išskirtine V formos nosimi. Ruoniai turi dideles, išraiškingas akis ir ilgus ūsus, kurie padeda rasti grobį drumstame vandenyje. Pilkieji ruoniai taip pat turi storą tepalo sluoksnį, kuris padeda jiems išlikti šiltiems šaltame vandenyje ir užtikrina gerą šalčio izoliaciją.

Pilkųjų ruonių elgesys yra žinomas dėl savo smalsaus ir žaismingo pobūdžio. Šie gyvūnai mėgsta bendrauti vieni su kitais ir dažnai elgiasi socialiai, pavyzdžiui, žaidžia, vejasi ir garsiai kalba. Pilkieji ruoniai taip pat žinomi dėl savo sumanumo ir gebėjimo spręsti sudėtingas problemas bei mokytis.

Nepaisant žaismingo elgesio, pilkieji ruoniai yra galingi plėšrūnai ir atlieka lemiamą vaidmenį palaikant Baltijos jūros ekosistemos pusiausvyrą. Šie gyvūnai yra oportunistiniai tiekėjai ir minta įvairų grobį, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir galvakojus. Minėdami šiomis rūšimis, pilkieji ruoniai padeda kontroliuoti šias populiacijas ir neleidžia vienai rūšiai dominuoti Baltijos jūros ekosistemoje.

Pilkųjų ruonių vaidmuo Baltijos jūros ekosistemoje

Be plėšrūnų vaidmens, pilkieji ruoniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį paskirstant maistines medžiagas. Šių gyvūnų rūšis, linkusi tuštintis jūroje, jų atliekos yra turtingas maistinių medžiagų šaltinis aplinkinei jūrų ekosistemai. Tai padeda skatinti fitoplanktono, kuris yra Baltijos jūros mitybos grandinės pagrindas, augimą.

Tačiau pilkieji ruoniai šiuolaikiniame pasaulyje susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant buveinių nykimą, pernelyg didelę žvejybą ir taršą. Klimato kaita veikia ir Baltijos jūrą, todėl kyla temperatūra ir keičiasi vandenynų srovės. Šie pokyčiai daro didelę įtaką mitybos grandinei, o daugelis rūšių, įskaitant pilkuosius ruonius, sunkiai prisitaiko.

Pilkieji ruoniai ir žvejyba Baltijos jūroje

Nepaisant jų svarbos ekosistemai, pilkiesiems ruoniams dažnai grėsmę kelia žvejai, kurie kaltina juos dėl žuvų išteklių išeikvojimo. Šį priešiškumą skatina tikėjimas, kad šie ruoniai valgo didelius kiekius žuvies, kurią kitu atveju žmonės sugautų. Tačiau toks suvokimas nėra visiškai tikslus, nes pilkieji ruoniai sunaudoja tik nedidelę dalį visų Baltijos jūros žuvų išteklių. Tiesą sakant, Stokholmo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad pilkieji ruoniai suvartoja tik 1–31 TP5 T visų regiono žuvų išteklių ir kad tikroji žuvų populiacijos mažėjimo priežastis – perteklinė žvejyba ir kita žmogaus veikla.

Be to, pilkieji ruoniai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, padedantys kontroliuoti kitų rūšių, pavyzdžiui, medūzų ir jūros ežių, populiacijas. Vartodami šias rūšis pilkieji ruoniai padeda išlaikyti trapią ekosistemos pusiausvyrą, nes užtikrina, kad viena rūšis netaptų pernelyg dominuojančia ir nepažeistų visos ekosistemos pusiausvyros.

Baltijos jūros maisto grandinė, pilkasis ruonis yra grandinės viršuje. Šaltinis Britannica.
Baltijos jūros maisto grandinė, pilkasis ruonis yra grandinės viršuje. Šaltinis Britannica.

Nepaisant šių svarbių pranašumų, pilkieji ruoniai vis dar dažnai yra žvejų išpuolių taikiniu. Jie naudoja įvairius metodus, kad išvarytų juos iš savo žvejybos vietų, įskaitant garsų triukšmą, laivus ir net šaunamuosius ginklus. Latvijoje netgi leidžiama ruonius žudyti šaunamaisiais ginklais. Toks priešiškumas pilkiesiems ruoniams kenkia ne tik rūšiai, bet ir visai Baltijos jūros ekosistemai, nes sutrikdo ekosistemos pusiausvyrą ir gali nulemti kitų rūšių nykimą.

Helicom. : Pilkųjų ruonių Baltijos jūroje mažėja.
Helicom. : Pilkųjų ruonių Baltijos jūroje mažėja.

Pilkųjų ruonių skaičius, erdvinis pasiskirstymas, riebumas ir reprodukcinė būklė Baltijos jūroje neatitinka geros būklės kriterijaus, kaip rodo „HELCOM Teminio biologinės įvairovės vertinimo“ duomenys.

Pilkieji ruoniai saugomi Baltijos jūros regione

Siekiant apsaugoti pilkuosius ruonius ir jų buveines, Baltijos jūros regione įgyvendintos kelios apsaugos priemonės. Tai apima taršos mažinimo, jų veisimosi vietovių apsaugos ir tvarios žvejybos skatinimo priemones. Be to, kelios organizacijos, įskaitant Pasaulio gamtos fondą, siekia didinti informuotumą apie pilkųjų ruonių svarbą ir jų vaidmenį ekosistemoje.

Pilkasis ruonis (Halichoerus grypus) – Baltijos jūroje aptinkama ruonių rūšis. Nepaisant jų svarbos ekosistemai, žvejai dažnai kaltina pilkuosius ruonius dėl žuvų išteklių išeikvojimo ir yra priešiškų išpuolių taikinys. Tačiau tyrimai rodo, kad pilkieji ruoniai sunaudoja tik nedidelę visų regiono žuvų išteklių dalį ir atlieka svarbų vaidmenį palaikant ekosistemų pusiausvyrą, kontroliuojant kitų rūšių populiacijas. Svarbu apsaugoti pilkuosius ruonius ir visą ekosistemą, nes jų nykimas gali neigiamai paveikti ekosistemos pusiausvyrą.

Pilkasis ruonis (Halichoerus grypus) apleistuose žvejybos tinkluose Baltijos jūroje

Nuorodos:

  • WWF „Pilkieji ruoniai Baltijos jūroje“ pasiekiama 2023 m. vasario 10 d., https://www.wwf.de/species/grey-seal.
  • IUCN Raudonasis nykstančių rūšių sąrašas „Halichoerus grypus“, pasiektas 2023 m. vasario 10 d., https://www.iucnredlist.org/
  • Stokholmo universitetas. (2016). Pilkieji ruoniai ir žvejyba Baltijos jūroje. Stokholmas, Švedija.
  • HELCOM teminis biologinės įvairovės vertinimas, 2018 m. ir HELCOM pagrindiniai rodikliai (http://www.helcom.fi/baltic-sea-trends/indicators)